paliauti


paliauti
paliáuti 1. intr., tr. DP476 pabaigti, nustoti, pamesti ką darius: Vakare visi paliáuna dirbę Lzd. Ar tu nepaliausi rėkęs?! Rdš. Moterys paliovė mynusios, apsupo traktoristą ratu J.Balt. Paliauk akimis tu mane ganęs Nm. Paliovė plakusi kilni poetės širdis sp. Kaip juodu nuėjo ten arčiaus, tas šunytis paliovė lojęs BsV66. Štai vėl paliovė ošęs pušynėlis A1885,102. Lietus paliovė lijęs Vrb. Paliausim gerti, imsim dainuoti JD1461. Kada tu paliausi rėkti?! Vv. Nebeverk, mergele, sriūbauti paliauk . Vincė taip smarkiai bėgęs paliovė, mat pailso sp. Paliauk, brolyti, rašyt, imk grėbliuką pataisyt KlvD22. Paliauju tamsint SD209. Paliovė gimdyt Ch1Moz29,35. Paliaukit, gaideliai, ant girnelių lesti (d.) Čb. Kad didis vargelis slėgt mane paliaũtų! (d.) Gg. Nepaliáudami baras DP87. Nepaliausiu (tol gersiu), iki pagirias atgausiu ST135. Paliáuk (nustok išdykauti) – gausi į kailį! Skr. Paliauju darbą dirbęs R36. Idant griekus paliautų brš. Dabar paliausiu biskį mano seną trūsę III293(Ak). Idant palióvę prabangų, apsirijimo ir girtavimo priimtų ilgus alkinimus DP586. Ir todrin paliovęs rūstybės ir kaip ažumiršęs senos smarkybės, geidžia visiemus piktadėjomus atleist SPI130. Turėtų paliaut piktybėsa MP86. Tu … paliausi nuog tavo darbo 388. Priversk mano neprietelius, kad jie nuo keršto paliautų brš. ^ Paliauk ir gardu radęs (kad ir labai kas skanu valgyti ar malonu daryti, reikia turėti saiką, nustoti) B. Ir gardu radus reik paliauti LTR. Paliauk valgęs ir skonį radęs Sim.
nepaliáujamai adv. nuolatos, be paliovos: Būdinga mūsų šaliai yra tai, kad jos liaudies ūkis ir kultūra vystosi nepaliaujamai, vis augančiais tempais (sov.) sp. Demonstracijose ir mitinguose galingai ir nepaliaujamai skambėjo revoliucinės dainos (sov.) .
nepaliáutinai adv.; R57 nuolatos, be paliovos: Lyja nepaliáutinai KBI33. Arkliai nepaliautinai prunkščiavo BsV69. Žaibai jau nepaliautinai apie jiedvi plakė BsMtII57. Ūžė degė nepaliáutinai ugnis VII275. Bitys per vasarą nepaliautinai dirbo Rdž. Žmonės suejusys nepaliautinai dirbo, jeib ugnį užgesytų S.Dauk. | refl.: Ir valgyt svečiai štai ūmai pasiliovė P.Cvir. Ji ir tuokart, jo kojas apkabinusi, maldavo, kad pasiliautų [gėręs] LzP. Jūs, mergiotės, pasiliáukit, kraičių skrynelė̃s nekraukit (d.) Ds. Pasiliaukit tokių štukų Nm. Skarlatina pasiliovė siautusi . Vakarui atėjus, muzika nutilo ir pasiliovė griovę griaustiniai .
2. intr. pasibaigti, praeiti, nurimti, atlyžti, nustoti buvus, nutrūkti: Ir paliovė vėjas BtMr4,39. Meilė niekada nepaliauja VlnE 40-41. Afiera nepaliaujamoji DP373. O kažg tad neįjudinsis didėsp ir nepaliáujančiosiosp maldosp? DP220. | Širdis nepaliáuna – norias valgyti Als. | Kur viena kartis paliauja su savo galu (baigiasi), ten kita tur prasidėti K.Donel1. | refl.: Daba šiam laike bobausiai jau pasilióvė (nebedygsta, nebėra) Smln. Žiema anksčiau prasidėjo ir anksčiau pasiliovė Vd. Kai karas pasilióvė, grįžom Pgg. Gaspadinės perpykis pasiliovęs prš. Kupčystė su verginiais veik ir po visam pasiliaus Ns1832,4. Tas būdas jau pasilióvęs, to būdo jau nėra KI15. Mirus seniukui, mirtis pasiliovė, ir žmonės perstojo taip labai mirti A1885,12. Širdis buvo pripildyta nepasiliaujančio džiaugsmo V.Kudir. Nepaliaująsis džiaugsmas VoK54.mirti: Žmona pasilióvė, mirė Pgg. 3. intr. pasikliauti, pasitikėti: Neronas paliovė ant įdėjimo jo kalinėn brš. Vyras yra kaip galva, ant kurio žodžio tur paliaut visi namai DP464. | refl.: Vaikas pasiliovęs, t. y. pasidavęs ant motinos J. \ liauti; apsiliauti; nusiliauti; paliauti; susiliauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • paliauti — paliáuti vksm. Ar tù nepaliáusi rė̃kti, rė̃kęs? …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apstoti — 1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstojo DŽ1. Apstojo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstojo mane ir pradėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsiliauti — apstoti ką darius, apsiraminti: Kai apibariau, tai apsiliovė žvengę, juokęsi Gs. Kap tep pasakiau, tai jis ir apsiliovė [plūdęs] Lp. Jie patys apsiliautų̃ (nebeplėštų žmonių) Lp. Nu to sykio tas Žiūriukas truputį apsiliovė, buvo geresnis Vdk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • liauti — liauti, ja ( na), liovė K; R 1. intr. nustoti, nutraukti, baigti, mesti ką darius: Liauk gerti J. Liaukiat, gaidžiai, giedoti, leiskiat munie miegoti D46. Ko taip, anūkėli mažas, anksti užsikėlei? – klausia jį senelė, liovusi verpti V.Krėv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • liusterti — liùsterti, i, ėjo intr. kiek paliauti, nustoti; plg. listerti 1: Jau šalčiai liusterė[jo] – bus atolaidis Rod …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • loti — loti, ja, jo 1. intr. išduoti tam tikrą balsą (apie šunį, lapę): Šunys loja, žentai atjoja J. Naktį į žvaigždes dangaus, į mėnesį šaltą, o dienos viduryj į saulę lodavo šiltą K.Donel. Dar neprijojau Gilijos dvaro, sulojo lojo margi kurteliai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nudružti — nudrùžti intr. 1. nuplyšti, nuskarti, nudryžti: Vakar mačiau jį – vaikšto po miestą nudrùžęs, nuskaręs Jnšk. 2. nustoti, paliauti: Jis nudrùžo pypkę rūkyti J. Pienas nudrùžo todėl, jog nepriėda karvės, t. y. užtrūko J. Lytus nėkaip nenora… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuilgėti — 2 nuilgėti intr. 1. paliauti, nustoti ilgėtis: Negaliu nuilgėti savo pusės (krašto) Šts. Ar nuilgėjai motynos? Šts. | refl.: Nusiilgėjau numų, nebilguos Ggr. 2. refl. pajusti ilgesį, pasiilgti: Viena būdama, nusiilgėjau prie tavęs J. Ar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusiliauti — 1. nusiraminti, nurimti: Yr nusiliovusi pamotė, nebibaras Šts. Ana negalia nėkur nusiliauti [vyro netekusi] Plt. 2. baigtis: Argi nenusiliaus tas šaltis? rš. 3. tvertis: Negal nusiliauti vargais (nesibaigia vargai) Šts. 4. pasitikėti, pasikliauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusiliovinti — nusiliõvinti paliauti: Nusiuntė pranašump klaust, jaugu ponas nusiliovino rūstybėj savo MP81. liovinti; nusiliovinti; pasiliovinti …   Dictionary of the Lithuanian Language